1kilogramas mesos pagaminti kainuoja

Dabar tiek populiarėja vegetarizmas/veganizmas, kad tai tampa mada. Savęs nereikia alinti jeigu žmogui yra kančia taip maitintis, pradžiai turi pasikeisti vidinis suvokimas/poreikis apie mitybą, o tik po to reikia keisti mitybą.

1kilogramas mesos pagaminti kainuojaMaisto  efektyvumas

Tam, kad užaugintumėm 1kg jautienos mums reikia jam sumaitinti 6,5Kg javų. Jeigu manote, kad visa genetika tik tam, kad išgyventų žmonija, nes žemėje per mažai ploto išmaitinti tokio dydžio žmonių populiaciją tai veganizmas būtų žmonijos išsigelbėjimas nuo bado. Visi įpratę vartoti tam, kad vartoti, o maistas turėtų būti valgomas dėl išlikimo, o ne dėl vartojimo. Jeigu mes valgytumėm tik tiek kiek mums reikia tai porcijos būtų ženkliai mažesnės.

Ekologija

Visi nuolat kalba apie globalinį atšilimą, mėsa tai pat prisideda prie šio reiškinio. Yra paskaičiuota, kad gyvulininkyste pagamina 18% šiltnamio efektą  sukeliančių dujų, o visos pasaulio transporto priemonės pagamina 13,5% dujų. Iš to kyla klausimas kas svarbiau – ar dyzelinių automobilių papildomas apmokestinimas ar mėsos pramonės papildomas apmokestinimas?

Ekonomikos efektyvumas

Mane labai stebino kai vienoje dokumentikoje pamačiau karves su skyle skrandyje. Pasirodo, kad šias skyles padaro tam, kad išvalytų karvių skrandžius mechaniniu būdu, nes jie užsikiša. Šią problemą bandė spręsti ir vaistais, bet efektyviausią rezultatą davė reguliarus skrandžio valymas. Pasirodo, kad tai vyksta dėl to, kad karves maitina netinkamu maistu pvz.: kukurūzais. O karvė įpratusi ėsti žolę ar šieną, bet maitinti kukurūzais yra ekonomiškai efektyviau.

Pokalbis su draugu

Pamenu kartą kalbėjau su vienu pažįstamu kurs prekiauja galvijų pašarais ir antibiotikais. Kai jam užsiminiau apie nehumanišką galvijų išnaudojimą jis man sakė: „čia smulkmė… pjauti skyles jau pasenusi technologija, yra dar efektyvesnių būdų…“. Mane nustebino šaltakraujiškumas, ką galima duoti gyvuliams ir ką po to mes vartojame. Pasirodo, reikia atitaikyti optimalų antibiotikų santykį su pašaru, kad gyvūnas duotų maksimaliai daug pieno ir sugebėtų išgyventi. Jis sako: „galiu lengvai padidinti pieno išgavimą iš karvės keletą kartų, bet po to ji ilgai neišgyvena…“. Net jeigu mums ir nerūpi kas nutinka gyvūnui, klausimas kokios kokybės pieną geriame ir iš ko jis padarytas? Klausimas kiek chemijos lieka tame piene? Klausimas kaip ji veikia žmogaus organizmą? Ar yra ilgalaikiai tyrimai kokį poveikį daro žmogui? Dažniausiu atveju gamta natūraliu būdu žino kaip sutvarkyti viską geriausiu būdu, o mes manome, kad esame protingesni už gamtą… nemanau, kad taip yra… Ligų protrūkiai aiškiai rodo, kad mes gyvename ne taip kaip reikėtų. O tokie eksperimentai tikrai nepadeda spręsti esamų problemų. Besąlyginis pelno siekimas tai nėra mūsų tikslas… chemijos pramonė evoliucionuoja greičiau už leidžiamus įstatymus, taigi čia trūksta tiesiog paprasto žmogiškumo ir aiškaus ilgalaikių padarinių suvokimo.

Apie maisto gamybą esu peržiūrėjęs labai daug dokumentikos, bet ši man pati geriausia, ji pakeitė mano suvokimą apie maisto industriją:

Kai sužinai tiesą kaip atsiranda mėsa ant Jūsų stalo, ar ji vis dar taip pat skani?

1 125

Parašykite komentarą