samoningas kvspavimas - kaip rebefingo veiksminguma irodyti moksliskai

Kaip dažnai gaunu klausimą: „Kas yra sąmoningas kvėpavimas/rebefingas“. Po šimtų savo sesijų ir vestų kitiems vis dar galiu įvardinti labai įvairiai. Bet šis klausimas labai dažnai mistifikuojamas. Manau taip vyksta dėl to, kad mes turime mažai mokslinių įrodymų apie šią techniką. Technika naudojama tūkstančius metų, bet moksliškai ji tyrinėjama labai mažai. Kiek man teko matyti tai vienintelis Wim Hof daugiau tyrinėjamas moksliškai… Šiame straipsnyje papasakosiu ką aš išbandžiau ir kaip galime išmatuoti sąmoningo kvėpavimo techniką moksliškai.

Kokia būsena toks ir kvėpavimas

Ar kada atkreipėte dėmesį kaip Jūsų kvėpavimas pakinta priklausomai nuo būsenos. Jeigu pastebėsite dažniau kitų ar savo kvėpavimą, pastebėsite, kad skirtingoje būsenoje vyksta skirtingas kvėpavimas. Kadangi kvėpavimas yra vienintelis lengvai, sąmoningai valdomas mūsų gilus vidinis procesas, tai pakeitus kvėpavimą keičiasi ir mūsų būsena. O kaip galime pamatuoti žmogaus būseną? Prietaisų tam matuoti tikrai yra:

  • galime matuoti kraujo spaudimą
  • emociją su termo kamera. Yra padaryti tyrimai kurioje žmogaus vietoje atsiranda temperatūrų skirtumai nuo tam tikros emocijos
  • Elektroencefalografija (EEG)

Kraujo spaudimas labai abstraktus tyrimas kuris gali fiksuoti tik būsenos pakitimą, bet jis nenurodys į kokią būseną patenkama. Testas su termo kamera – būtų įdomu pamatyti kaip kinta emocijos sesijos metu, bet standartinėmis sąlygomis realizacija nelabai įmanoma, nes kvėpuojantysis būna užsiklojęs ir apsirengęs. Žinoma galima būtų stebėti kvėpavimo sesiją atliekant baseine, bet šis tyrimas būtų labiau laboratorinis. Elektroencefalografija manau viena iš stipriai tyrinėjamų sričių kuri turi daugybę pasekėjų ir įrenginiai prieinami plačiajai visuomenei. Aš įsigijau „Muse 2: Brain Sensing Headband“ EEG daviklį ir su juo atlikau sesiją.

Sąmoningo kvėpavimo sesija su EEG

Pirma reiktų aptarti kas vyko sesijos metu, kad aiškiau būtų suprantamas grafikas, ką jis vaizduoja. Sesiją įvardinčiau kaip emocijų paleidimo sesiją, kai apie 11:35 minutę sukilo stiprios užblokuotos emocijos, jos buvo išgyvenamos ir ties piku ~11:43 minutę įvyko emocijos paleidimas/atleidimas. Po emocijos paleidimo aiškiai matosi staigus visų bangų kritimas žemyn ir taip užsibaigė sesija. Taip atrodo visos valandos grafikas sesijos metu:

samoningas kvspavimas - kaip rebefingo veiksminguma irodyti moksliskai

P.S. į bangų nukritimą ties 10:56 – 11:02 nekreipkite dėmesio, nes čia tiesiog EEG daviklis neteko kontakto su oda ir buvo prarastas signalas, bet nuo 11:02 kontaktas su oda buvo atstatytas ir visi kiti duomenys sklandžiai atsivaizduoja grafike.

Kas labiausiai pakinta sąmoningo kvėpavimo metu

Rebefingo sesijos metu labiausiai pakinta Alpha, Beta ir Gamma bangos, bet jeigu įsižiūrėsite įdėmiau tai pastebėsite, kad labiausiai suaktyvėja Gamma bangos, nes jos iš žemiausios ribos pereina į beveik aukščiausią. Taigi galime daryti išvadą, kad sąmoningo kvėpavimo sesijos metu, labiausiai suaktyvėja Gamma dažnio bangos.

Kas yra Gamma dažnio bangos

Labai daug apibrėžimų yra šiai būsenai ir visi tyrėjai neturi vientisos nuomonės. Iš dalies tai normalu, nes šio tipo mokslo šaka visiškos kūdikystės stadijoje, mokslas dar tik pradeda atrasti kitokias žmonių sąmonės būsenas. Asmeniškai man labiausiai patinkantis pavadinimas yra „Transcendentinė būsena“. Taigi rebefingo metu mes patiriame transcendentinę būseną. O kas ji yra iš dalies atitinka ką visi pasakoja po rebefingo sesijos. Kas keisčiausia, kad ši būsena mums neįprasta, plačioji visuomenės dalis geriausiai pažįsta dvi būsenas:

  • Delta – gilaus miego
  • Beta – sąmoningo būdravimo būsena. Ši būsena mums natūraliausia.

Ar sąmoningas kvėpavimas tai meditacija

Daugelis lygina rebefingą su meditacija iš dalies jie yra teisūs, bet pažiūrėjus atidžiau pastebėsite, kad jie klysta. Gili meditatyvinė būsena yra kai mes atsipalaiduojame ir pereiname į Theta dažnį, tai yra tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. O rebefinge mes einame į priešingą polių – smegenų veikla itin suaktyvėja kur pasiekiama Gamma dažnio aktyvumas.

Ar visos sesijos vienodos (dėmesio svarba)

Tikrai ne. Ne visada sesijos metu pavyksta pasiekti gilius transcendencinius išgyvenimus, o jie neįvyksta tik dėl to, kad mes patys neleidžiame jiems įvykti arba jaučiamės įsitempę sesijos metu. Sąmoningas kvėpavimas padeda Jums juos patirti, bet Jūs patys nusprendžiate ką Jūs norite patirti. Tai yra dėmesio problematika. Kaip sename posakyje: „Kur Jūsų dėmesys, ten ir energija“. Rebefingas suaktyvina energiją, o ką su ta energija veikti ir kur ją nukreipti renkatės Jūs. Todėl svarbu vidinis ketinimas sesijoje. Žinoma jeigu Jūs jo neturite, tai tada suaktyvėja svarbiausi įvykiai Jūsų viduje, o ten jų tikrai yra… ir labai daug…

Kodėl po sąmoningo kvėpavimo sesijos jaučiamės ramesni

Po rebefingo sesijos vieni patiria gilesnius išgyvenimus, kiti patiria ne tokius gilius, dar kiti jaučia tik fizinius pojūčius, bet visi sutaria dėl vieno – po sesijos jaučiasi žymiai ramesni negu prieš tai. Ir kodėl tai įvyksta? Atkreipkite dėmesį dar kartą į grafiką pavaizduotą aukščiau – pažiūrėkite koks bangų aktyvumas buvo sesijos pradžioje ir sesijos pabaigoje. Aiškiai matosi, kad po sesijos visos bangos nukritę į žemesnę ribą negu prieš sesiją – dėl to ir jaučiamės ramesni, nes bangų aktyvumas sumažėja.

1 146

Parašykite komentarą