Skonis = malonumas yra problema. Vakarietiška kultūra persmelkta vartojimo ir naujų pojūčių manijos. Kai suvokiau, kad nuėjęs į parduotuvę negaliu pirkti ~95% visų produktų, tada man iškilo klausimas: „Kada visa vartotojiška kultūra šitaip nusivažiavo? Kodėl mes po truputį pakeitėm mitybą į visišką šlamštą?“ Kiek prisimenu sovietmečio mitybą – maistas ekologiškas, asortimentas prastas. Ekologija tais laikais nebuvo sąmoninga, tiesiog nebuvo išrasta tiek daug chemijos ir genetikos patobulinti produktą. Bet čia ir yra paslaptis – asortimente. Žmogui pilnai pakanka tų produktų kurie yra jo regione, mums nereikia jokių papildomų atvežtinių produktų. Mes tik geidžiame patirti naujų jausmų ir tai bandome padaryti per skonį, o čia spąstai į kuriuos galima lengvai papulti.
Naujas nepatirtas skonis
Pamenu kartą sutikau žmogų, kuris pasakojo kai atvežė pirmą furgoną bananų į Lietuvą, jis pasakojo, kad nežinojo ką su jais daryti, nes daug kas net nebuvo ragavę bananų Lietuvoje. Tik pradėję jais prekiauti suvokė – kad visi jų nori. Jis su užsidegimu pasakojo kaip su kolega parvežė didžiausias kekes į namus savo vaikams ir kaip jie juos valgė su pasimėgavimu. Sovietmečiu racionas buvo gana skurdus, mūsų valstybėje nebuvo produktų gausos – nebuvo ir poreikio naujiems skoniams. Kai įvyksta naujo skonio atradimas – užplūsta emocijos. Bet galint bananų nusipirkti kiekvieną dieną mums jų taip nereikia. Mes norime gauti naują emociją, mums riekia kažko naujo, neįprasto. Nuo 1991 metų į Lietuvą plūdo įvairiausi produktai ir mes jais mėgavomės atrasdami vis ką nors naujo.
Pridėtiniai skoniai
Jau pabandėme įvairiausių skonių. Kiekvieną dieną galime nusipirkti vaisių iš viso pasaulio, tada pardavėjų ego pasistūmėjo dar liūdnesne vaga. Produktą galima pakeisti pridedant skonių, pardavimai judės kaip niekada, bus skanu, o produktą dėsim pigiausią, pelnas išaugs… Mes nesąmoningai pradedame vartoti kažką jausdami braškių skonį. Pamenu vieną dokumentiką kur JAV rodė parduotuvės produktus, o ten beveik visur buvo kukurūzai su pridėtiniais skoniais, taip daro dėl to, kad kukurūzų kilogramas gana pigus ir jis vartotojui pakankamai sotus. Pagalvokite, kiek suvalgote kukurūzų, nors norisi braškių. Mūsų pojūčiai sukurti ne pelnui siekti, o gauti papildomas medžiagas kurių trūksta organizmui.
Jeigu jus troškina ar valgote duoną? Organizmas sukeldamas troškulio jausmą parodo, kad jam trūksta vandens, jūs išgeriate vandens ir troškulio jausmas praeina. Taip organizmas labai aiškiai praneša ką, kada ir kiek reikia valgyti, bet šiuo jausmu mes negalime pasitikėti, nes tai ką valgome nėra tai.
Skonio stiprikliai
Žiūrint iš pardavėjo pozicijos – pelno marža gera, nes pardavinėjame kukurūzus už braškių kainą, bet kaip čia padidinus apyvartą, jei dedame visišką šlamštą ir tas šlamštas labai skanus, bet dar reiktų daugiau pardavimų. Eureka – skonio stipriklis, įdedam, o pardavimai kaip ant mielių, metinė apyvartos eilutė puiki…
Pridėtiniai skoniai visiškai sujaukė protą ir negana to, kad jau valgėme ne tuos produktus kurių mūsų organizmas prašė, bet mes dar ir padidinome to šlamšto porcijas. Dėl šių priežasčių gauname ne tą maistą kurį turėtumėme gauti, negauname reikalingų medžiagų ir nuo to prasideda problemos dėl nepilnavertės mitybos. Taip pat valgome daugiau negu reikia – dėl to nutunkame labai greitai.
Atsisakykite viso paruošto maisto
Kai pamatai reklamą kur ant etiketės didelėmis raidėmis „90% mėsos gaminys“ tada natūraliai kyla klausimas, o kas kituose, kurie to nereklamuoja? Dar pridėtiniai skoniai ir skonio stiprikliai… Vieną dieną aš tiesiog supratau, kad reikia vengti viso paruošto prekybininkų maisto. Tai pirmas žingsnis patirti tikrą maisto skonį.
Beskonis maistas
Pirma patirtis atsisakius maisto be pridėtinių skonių ir stipriklių labai keistas – supranti, kad visas maistas kažkoks beskonis. Bet tai tas pats įprotis kaip su druska ar cukrumi. Pabandykite valgyti mėnesį maistą be druskos – po mėnesio paragaukite maistą su druska – atrodys maistas per sūrus. Arba jeigu dedatės du šaukštelius cukraus į arbatą – pabandykite jo visai nesidėti keletą savaičių ir pastebėsite, kad pakankamai saldi arbata bus jau su 1.5 cukraus šaukštelio, o ne su dviem šaukšteliais. Mūsų suvokimas „pakankamai saldu“ taip pat vadovaujasi prieš tai buvusiu įpročiu.
Kaip atrasti skonį maiste
Man padėjo šis būdas – dvi savaites valgykit tik košes, pirmas 5 dienas tik košę ant vandens ryte per pietus ir vakare, po to įdėkite sviesto, dar po keleto dienų pagardinkite uogiene, po keleto savaičių pradėkite plėsti produktų asortimentą. Pamatysite kaip skonio receptoriai atsigauna ir jie vėl pradeda jausti skonį ir natūralus maistas vėl tampa skanus. Jeigu po šios „dietos“ keletą savaičių valgysite maistą su pridėtiniais skoniais ir skonio stiprikliais tada skonio receptoriai vėl atbuks, bet jeigu atsisakysite paruošto parduotuvės maisto visiems laikams – skonio pojūčiai visada išliks aštrūs. Net pirkti saldumynai būna per saldūs arba jame jaučiate per daug skonio dėl pridėtinių skonių.