Kodėl mes turime paleisti emocijas ir kodėl tai svarbu? Kokie yra būdai jas paleisti? Kaip susidaro užspaustos emocijos? Daug klausimų mums kyla, kol nepradedame gilintis į save. Kai pavyksta paleisti emocijas tada suprantame šių technikų galią.
Kaip atsiranda vidiniai blokai (nepaleistos emocijos)
Mes nuolat išgyvename įvairiausius jausmus kiekvieną dieną. Bet pas mus viduje yra mechanizmas, kuris veikia pagal tam tikrus dėsnius ir ne kitaip. Maži vaikai puikiausi mūsų mokytojai. Pasižiūrėkite kaip jie išgyveną pyktį, apmaudą, o už keleto minučių jie vėl laimingi, juokiasi, žaidžia krykštauja… Suaugę mes susikuriam begalę filtrų, per kuriuos neišeina iš mūsų jausmai. Ilgiau užsilaikęs jausmas tampa emocija, o nepaleista emocija tampa mūsų vidine būsena. Jeigu mes nepaleidžiame negatyvių emocijų jos tampa mūsų vidiniais blokais.
Teigiamų emocijų paleidimas
Todėl nelaikykite jų. Gal pasirodys keistai, bet mums taip pat reikia paleisti ir visas teigiamas emocijas. Jeigu mes neprisirišame prie jų tada ateina naujos, kitam lygmenyje. O jeigu prisirišame prie jų – tampame jų vergais. Šiaip kiekvienas prisirišimas prie nieko gero neveda. Aš nenoriu pasakyti, kad nereikia niekuo rūpintis gyvenime. Mūsų visas gyvenimas mokina mus nebūti prisirišus prie nieko, nes viskas yra laikina.
Sedonos metodas – emocijų paleidimas
Kas gali būti blogiausia? Mes susitapatiname su emocija ir jaučiame, kad AŠ tai ir esu ta emocija. O AŠ esu žymiai daugiau negu emocija. Šio metodo esmė disocijuoti asmenį iš jo emocijos. Tai padaroma klausimų pagalba. Galima juos uždavinėti pačiam, bet geriau, kad uždavinėtų kitas žmogus:
- Ar gali tai pasvenkinti, kad tu tai turi?
- Ar gali pasveikinti, bet kokį norą visu tuo tikėti?
- Ar gali pasveikinti, bet kokį norą to laikytis?
- Ar gali pasveikinti, bet kokį norą tai pakeisti?
- Ar gali pasveikinti, kad tai asmešika, tai tavo, tai apie tave?
- O ką iš tikrųjų jauti jei nekreipi dėmesio į mintis istorijas, kūno pojūčius?
- Kas iš tikrųjų yra čia ir dabar?
Paskutinis klausimas leidžia suvokti, kad mes esame žymiai daugiau negu ta emocija mumyse. Šis metodas efektyvus, kai pavyksta disocijuoti asmenį. Bet mūsų loginis protas nuolat kovoja su tuo, nes jis linkęs prisirišti ir nepaleisti. Būna atvejų, kai nepavyksta disocijuoti ir nuolat gaunamas pasipriešinimas iš kliento pusės.
Kaip vyksta emocijų paleidimas per rebefingą
Rebefingo metu loginis protas (angl. monkey mind) nurimsta. Iš vidaus ima kilti emocijos. Ir jeigu ta emocija Jums yra labai svarbi, ji labai stipriai suaštrėja rebefingo sesijos metu. Žinoma mes ją galime ir suaštrinti sąmoningai sutelkus dėmesį. Kai mes labai stipriai išjaučiame tą emociją, mes tada ją išgyvename ir paleidžiame. Pats kvėpavimas išvalo ją. Žinoma jeigu tai negatyvi emocija, tai mes galime ir verkti, ir šaukti rebefingo sesijos metu, bet taip vyksta jos išjautimas. O kai mes ją išjaučiame, nebelieką ką laikyti savyje… tada lieka tik paleidimas.
Sedonos metodas VS rebefingas
Abu šie metodai efektyvūs, tik vienas metodas eina iš emocijos, o kitas į emociją. Gyvenime mes dažniausiai elgiamės kaip rebefingo sesijoje – mes einame į emociją, o po to ją paleidžiame. O jeigu nepaleidžiame tada reikia papildomai darbuotis, kad paleistumėme.
Kaip natūraliai paleisti emocija, be jokių technikų
Dorybių ugdymas yra būtinas. Priėmimas, atleidimas, paleidimas vienos iš labai svarbių dorybių, kurias mes turime išugdyti šiame gyvenime. Jeigu mes jų neturime, tai įvyksta užspaudimai.