Mūsų aplinka apsupta nematomų dėsnių. Kas juos perpranta – supranta kaip ši visata veikia. Koks mechanizmas ją valdo. Tam, kad juos suprasti reikia žymiai giliau pažiūrėti ne tik į save, bet ir į visą aplinką, visuomenę, žmoniją, gamtą, visatą…
Kada mes pasiklystame
Mes kartais galvojame, kad tai dėsnis, nes mes tuo tikime, bet iš tikrųjų tai tik mūsų įsitikinimas. Tam, kad suprasti visatos universalius dėsnius, reikia atsisakyti savo ego ir įsitikinimų. Keletas universalių visatos dėsnių:
Traukos dėsnis (magnetizmas) – mes gyvenime pritraukiame Tai, kokie esame patys. Pritraukiame darbus, žmones, įvykius, situacijas. Ir viskas priklauso nuo to, koks mūsų vidus, mūsų vidus atsispindi išorėje.
Dėmesio sutelkimo dėsnis – kur nukreiptas dėmesys, ten ir energija. Mes matome gyvenime tai, į ką sutelkiame dėmesį. Visada visko yra žymiai daugiau negu mes pastebime, bet matome tik tiek kur sutelkiame dėmesį.
Pasirinkimo laisvės dėsnis – kiekvienas iš mūsų turi visiškai laisvą pasirinkimo laisvę, kiekvienas iš mūsų galime daryti ką tiktai norime. Kiti dėsniai saugo mūsų pasirinkimus, kad mes nekenktumėm kitiems ir eitumėm tobulėjimo keliu, bet mes taip pat galime ir kenkti, nes mums duota visiška pasirinkimo laisvė. Žinoma, karma saugo tai, bet šioje vietoje esame visiškai laisvi kaip aukščiausias Kūrėjas. Dar šį dėsnį puikiai apsako ši trumpa frazė: „Kol mes nepasirinkom – viskas yra įmanoma.“
Karma (lazda turi du galus) – mes su pasirinkimo laisve galime gyvenime daryti negatyvius dalykus, bet mūsų negatyvius darbus saugo karma. Ji randa būdą mus pamokyti mus už negatyvius poelgius ir atsiunčia papildomų pamokų, kad suvoktumėm savo padarinius.
Nepastovumo dėsnis – viskas mūsų gyvenime kinta, keičiasi ir transformuojasi, nieko nėra pastovaus. Taip pat galite tai matyti ne tik savo viduje, bet ir išorėje pvz.: medis užauga, teikia pavėsį/namus/maistą gyvūnams, po to nudžiūsta, supūva, tampa maistu kitos rūšies gyvūnams, tampa trąša žemei ir tiekia medžiagas kitam medžiui. Saulė susiformuoja, šviečia, šildo, suteikia gyvybę, po to tampa juodąja skyle ir t.t…
Priežasties ir pasekmės dėsnis – nieko nėra be priežasties ir viskas turi priežastį kodėl tai vyksta. Mes galime diskutuoti iki begalybės apie kiekvieną situaciją, bet kiekvienai jai galime surasti logišką paaiškinimą, kodėl tai įvyko
Ir t.t…
Nematoma ranka
Šie ir kiti dėsniai tai nematoma ranka, kuri valdo šį pasaulį, pagal tai nustatomos žaidimo taisyklės. Mums taip pat duota pasirinkimo laisvė su kuria mes renkamės ar laikytis šių dėsnių ar ne. Kartais galvoju, kad gal pasirinkimo laisvė tikėjimas ir dėmesys yra aukščiau už dėsnius, nes jie valdo žymiai daugiau už karmą nepastovumą ar gravitaciją… Bet visus dėsnius taip pat galima būtų surūšiuoti pagal svarbą ir prioritetą. Kaip kokią Howkins‘o skalę.
Kaip atsiranda stebuklai
Kartais kyla klausimas, kiek dėsnių galima vadinti tikraisiais dėsniais, nes būna situacijų, kad įvyksta įvykis virš dėsnių. Tada mes galvojame, kad tai stebuklas, bet tai turi paaiškinimą kodėl tai įvyko. Pvz.: dauguma žmonių tiki, kad gravitacija yra dėsnis, bet kai perskaitai begalę istorijų su liudininkais apie levitaciją, supranti, kad gravitacija ne dėsnis, o labiau įsitikinimas. Supranti, kad net ir už labai galingų dėsnių yra dar kažkas ir juos galima peržengti. Žinoma retai kam tai pavyksta įgyvjeigu endinti, bet, kad pavyksta – tai tiesa. Aš suvokiu dėsnius kaip struktūros dalį, kaip vieną torto lakštą virš mūsų. Sąmonė išauga aukščiau už torto lakštą esantį virš mūsų – mes jį tiesiog peržengiame. Vienas iš svarbiausių reikalavimų būti išsiugdžius dorybes, kuo daugiau jų turime, tuo daugiau galimybių mums atsiveria.