Tai žmogus, kuris padeda kitam žmogui tobulėti. Žinoma mes galim tobulėti savarankiškai, bet turint šalia mentorių mes visada tobulėjame žymiai greičiau, efektyviau ir geriau.
Aš galiu viską pats
Žinoma, tai yra tiesa. Mes visi viską galime padaryti patys. Bet klaidos visada žymiai geriau matosi iš išorės. Kiti žymiai greičiau pastebi, kai mes suklystam, kai nepadarom kažko. Prisiminkite, kai keitėte kokį blogą įprotį, kiek daug reikėjo visko pereiti, kiek daug buvo nusivylimų kol pasiekėte tai. Ir prisiminkite tokią situaciją, kai darėte su kito žmogaus pagalba, palaikymu. Kaip tada sekėsi? Su pagalba iš išorės tobulėjimo procesas įgauna dešimtimis kartų didesnį pagreitį.
Ką atlieka mentorius
Jis išklauso, įsigilina į situaciją ir palaiko proceso metu. Norint keistis mums reikia:
- Surasti problemą. Tą bando klausimų pagalba išsiaiškinti mentorius.
- Rasti priežastį. Mentorius bando klausimų pagalba surasti kokia tos problemos pamatinė priežastis.
- Sudaryti veiksmų planą. Mentorius padeda sudaryti veiksmų planą kaip išspręsti problemą.
- Mes labai dažnai nuklystame nuo savo turimo plano. Mentorius palaiko, kad būtų laikomasi plano. Jeigu vykdant planą keičiasi aplinkybės – grįžtame prie ankstesnių punktų. Bet būtina išsiaiškinti ar tai ne pasiteisinimai.
O gal gali padėti koučeris ar dvasinis vadovas?
Nuo skirtingo regiono ar visuomenės įprastinių normų mes skirtingai vadiname žmones, kurie atlieka tą pačią funkciją. Rytuose tai dvasiniai lyderiai, vakaruose tai koučeriai ar mentoriai. Iš principo, jie atlieką tą pačią funkciją – padeda atsakyti į žmogaus klausimus iš vidaus. Jeigu atsakymas ateina ne iš proto, o iš vidaus, jis yra pats geriausias, nes mes neturime kreipti dėmesio ką mums perša visuomenė, reklama, tėvai, kaimynai… Tik mes patys žinome ko mums reikia. Bet atrasti tai be kitų pagalbos… įmanoma… tik žymiai lengviau, tai padaryti kai kiti padeda.
Tikėjimas ir pasitikėjimas mentoriumi
Reikia tikėti savo mentoriumi, dvasiniu vadovu ar koučeriu. Tai būtina sąlyga. Jeigu mes netikime, tai suveikia mūsų ego. Pavyzdžiui mes manome, kad žinome geriau už mentorių, tada mes sumenkiname jo vaidmenį ir grįžtame prie savo senų programų. Tada gyvename kaip gyvenę ir niekas nesikeičia. Jeigu jau bandote prašyti pagalbos, tai reikia besąlygiškai ją ir priimti, nevertinti, nesmerkti, tiesiog pasitikėti ir eiti, tik tada ateina pokyčiai.
Kas yra blogas mentorius/dvasinis vadovas/koučeris:
- Savo nuomonės piršimas. Dažniausia mentorių klaida. Jeigu mentorius perša savo nuomonę, tada jis pataria ką turi tas žmogus daryti, o ką jis turi daryti žino tik jis pats. Svarbiausia, kad mentorius surastų pačiame žmoguje atsakymą, o ne pasakytų atsakymą iš savęs. Kaip sako: „Kieno patarimas, to ir atsakomybė“. Patarimas turi būti pačio kliento, o mentorius turi tik padėti jį ištraukti ir palaikyti.
- Vedimas ne į tą pusę. Kadangi mentorius nepataria, neteigia, neįkalbinėja… tai ką jisai daro? Iš tikrųjų jis VEDA. Ir jis turi vesti savo klientą į geresnę, šviesesnę pusę. Jeigu jis vedą į blogesnę/tamsesnę pusę, reiškiasi pats mentorius nelabai supranta kokią funkciją jis atlieka.
- Savanaudiški mentoriaus tikslai. Labai svarbu suvokti kokiu tikslu mentorius atlieka mentorystę. Jeigu jis tai atlieka už sutartą atlygį ar nori tiesiog Jums padėti – viskas ok. Bet jeigu mentorius turi savanaudiškų ketinimų, pavyzdžiui: nori išvilioti pinigus, apgauti ir t.t., tada reikia aiškiai suvokti, kad geriau su tokiais mentoriais nesusidėti. Šioje vietoje labai lengva suklysti, mano patarimas – ieškokite nuoširdumo, tai viską išsprendžia.
- Atlyginimas. Jis yra būtinas, jeigu mes kažkam padedam. Tas žmogus turi už tai atsiskaityti finansiškai ar kaip kitaip padėti. Vienintelė problema čia kyla, kai mentorius sąmoningai siekia pririšti klientą, kad jis būtų priklausomas nuo jo. Tada, tai savanaudiški mentoriaus tikslai (3 punktas). Jūs turite atskirti tai, kad nuo nieko nesate priklausomi. Guru laikai baigėsi, mes kiekvienas turim būti pats sau guru. Taigi mentorius turi perduoti galimybę Jums patiems tapti guru, o ne tapti priklausomam nuo jo.
Asmeninė priklausomybė
Jeigu mentorius yra tikrai kietas, tai jis sąmoningai nesukelia priklausomybės nuo savęs. Pasitaiko atvejų, kai klientas pats susikuria priklausomybę nuo jo. Tai yra mūsų proto spąstai. Jeigu mes į juos patenkame, turime iš jų išsivaduoti. Mums nuolat malonu, kad mūsų mentorius nukreipia mus teigiama linkme, įveda į resurso būseną, motyvuoja, palaiko. Bet Jums reikia nepamiršti, kad pagrindinis tikslas yra išmokti judėti į priekį savarankiškai, be mentoriaus pagalbos. Trumpiau tariant pats mentorius pastebėjęs tokią situaciją turėtų iškelti šį klausimą.
Ego perlipimas
Viena iš didelių problemų, kurias mes turime, tai mūsų vidinis EGO. Jis teigia, kad AŠ čia šeimininkas, AŠ viską geriau žinau, nereikia čia man nieko… ir kitas čia man neaiškins ką man daryti… Rytuose viena iš naudojamų technikų – „avinėlių ganymas 2 metus“. Jeigu tu ateini pas guru mokintis, jis liepia tau 2 metus ganyti avis arba nešioti vandenį… duoda kokį labai žemos vertės monotoninį darbą labai ilgam laikui, čia tam, kad būtų sutramdytas protas ir nuramintas ego. Kai mes sutramdom protą ir nuraminam ego, tik tada mes galim priimti kito žmogaus mokymą. Kol mes save skaitome viršesniu už guru, guru mums negali padėti. Taigi priimkite iš mentoriaus pagalbą, susiraskite kitą mentorių, kuriuo tikite arba eikite ganyti avių 😊.
Mentoriaus tikėjimo žala
Kai netikime – viena problema. Kai tikime per daug – kitas kraštutinumas. Atkreipkite dėmesį kaip kai kurie žmonės sudievina savo dvasinį lyderį/mentorių/koučerį. Toks vaizdas, kad jis nenuodėmingas idealas… tobulas… bet taip nėra, jis toks pats žmogus kaip ir tu, su savo klaidomis ir problemomis. Sudievinimas įvyksta dėl to, kad jis niekada dar nėra suklydęs tavo akivaizdoje, dėl to, tai atrodo taip idealu. Aš visada keliu klausimą – jeigu susituoktum su kietu guru ir reikėtų buityje pagyventi kiekvieną dieną, manau tas „dieviškumas“ greitai dingtų. Nes mes visi tik žmonės, visi klystam ir idealių šiame pasaulyje nėra.